Balandžio 3 d. (penktadienį) 10.00 val. BNS Spaudos konferencijų salėje vyks viešosios įstaigos „Globali iniciatyva psichiatrijoje“ spaudos konferencija „Valstybinės psichikos sveikatos strategijos svarba finansų krizės metu”. Spaudos konferencijos metu VšĮ „Globalios iniciatyvos psichiatrijoje“ bei jos parneriai – psichikos sveikatos, žmogaus teisių užtikrinimo srityje veikiančios nevyriausybinės organizacijos - analizuos valstybinės psichikos sveikatos strategijos įgyvendinimo ypatumus. Praėjus dvejiems metams nuo šio svarbaus dokumento priėmimo iš NVO sektoriaus pozicijų bus keliami klausimai bei diskutuojama, kas nuveikta įgyvendinant šią strategiją, kokios šios strategijos įgyvendinimo perspektyvos.

„Gali atrodyti, kad pusmetį besitęsiančia finansine krize galima pateisinti delsimą įgyvendinti psichikos sveikatos strategiją, todėl joje numatytos iniciatyvos šiuo metu vykdomos tik epizodinių projektų rėmuose. Tačiau tyrimai rodo, jog psichikos sveikatos strategijoje numatytos modernios, bendruomeninės paslaugos yra ne tik efektyvesnės, bet ir 15 kartų pigesnės už kai kurias Lietuvoje teikiamas psichikos sveikatos priežiūros paslaugas”, - teigė VšĮ „Globalios iniciatyvos psichiatrijoje“ direktorė Dovilė Juodkaitė.

Taip pat pabrėžtina tai, kad krizės metu dėl nuolatinio streso, įtampos, socialinės nelygybės labiausiai pažeidžiama bei silpniausia grandimi tampa individo ir visuomenės psichikos sveikata, kuriai tokiu atveju derėtų susilaukti ypatingo valdžios, visuomenės bei specialistų dėmesio. “Užtrunkanti psichikos sveikatos reforma Lietuvai atsiliepia ne tik finansiškai. Krizės metu išryškėja ir strategijoje keliamų tikslų ir uždavinių reikšmė – psichikos sveikatos stiprinimas ir psichikos sutrikimų prevencija ”, - sakė D. Juodkaitė.
Spaudos konferencijoje dalyvaus:

• VšĮ „Globalios iniciatyvos psichiatrijoje“ tarybos pirmininkas, Vilniaus universiteto docentas Dainius Pūras;
• VšĮ „Globalios iniciatyvos psichiatrijoje“ direktorė Dovilė Juodkaitė;
• VšĮ  „Psichosocialinės reabilitacijos centras” direktorė Rūta Lukošaitytė;
• Lietuvos psichologų sąjungos Psichikos sveikatos komiteto pirmininkas Paulius Skruibis;
• Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius Henrikas Mickevičius.

Lietuvos Psichikos sveikatos strategija (toliau - PSS), kuri 2007 balandžio 3  dieną buvo priimta LR Seime, yra reikšmingas politinis dokumentas, nustatantis svarbiausias sistemines vertybes, apibrėžiantis principines valstybės psichikos sveikatos politikos raidos gaires šalyje. Strategijos priėmimas LR Seime laikytinas reikšmingu žingsniu modernios psichikos sveikatos sistemos link, tačiau realūs pokyčiai reikalauja laiko, tikslių, savalaikių ir veiksmingų reformų.

Užtruko daugiau nei metus, kol strategija įgavo konkrečios programos pavidalą: 2008 m. vasarą buvo patvirtinta Valstybinės psichikos sveikatos strategijos įgyvendinimo 2008-2010 metų programa bei Valstybinės psichikos sveikatos strategijos įgyvendinimo 2008-2010 metų programos priemonių planas, kuriame numatyti konkretūs veiksmai, pasidalinta atsakomybėmis, paskirstytas atskirų veiklų finansavimas 2008-2010 metams.
Š.m. balandžio 3 d. sukanka dveji metai nuo strategijos priėmimo ir įpusėjo jos priemonių plano įgyvendinimo laikotarpis - pats laikas pažvelgti, kas padaryta ir ko trūksta, ar geru keliu einama.

Krizės metu Lietuvos visuomenė patiria didelį socialinį stresą, todėl ypač svarbu plėtoti strategijoje numatomas priemones, kurios stiprina visuomenės socialinį kapitalą ir individų, šeimų ir bendruomenių psichologinį atsparumą, mažina stigmatizaciją ir socialinę atskirtį. Strategijoje kaip svarbiausios vertybės valstybės gerovei užtikrinti yra išskiriami sisteminiai pokyčiai psichikos sveikatos priežiūros sistemoje (finansavimas, bendruomeninės paslaugos, informacinės sistemos) ir žmogaus teisių užtikrinimas keičiant vertybines gyventojų nuostatas.

Akivaizdu, jog pirmus trejus metus psichikos sveikatos strategijos įgyvendinimui buvo pasirinktas ne į minėtus nuoseklius pokyčius, principines reformas orientuotas kelias, o pavienės, savitikslės priemonės: metodikų, programų, tvarkos aprašų, rodiklių kūrimas, medžiagos rengimas – t.y., popierinės reformos vykdymas, kurį sunku įvertinti ir išmatuoti PSS tikslų ir uždavinių kontekste. Įgyvendinant strategiją apsiribojama trumpalaikėmis iniciatyvomis, visai neliečiant sisteminių dalykų, nekuriamos paskatos spragoms neefektyvioje sistemoje užpildyti, žmogaus teisėms prižiūrėti, sistemos efektyvumui ir racionalumui gerinti. Realios, į strategijos tikslus ir uždavinius orientuotos veiklos ir toliau lieka pavienių NVO rūpestis ir iniciatyva – dažniausiai epizodinių projektų rėmuose.

Atsakingų institucijų požiūrį į psichikos sveikatos sistemos reformą iliustruoja ir finansavimo prioritetai. Trejiems metams (2008-2010) reikšmingiems strategijos uždaviniams įgyvendinti numatyta skirti 1.740 tūkst. Litų – t.y., žymiai mažiau, negu per metus skiriama vienam psichoneurologiniam pensionatui (kurių Lietuvoje yra 25), nors šios įstaigos kritikuojamos dėl žmogaus teisių pažeidimų, neefektyvios psichikos sveikatos priežiūros ir ilgalaikėje perspektyvoje numatomas jų keitimas bendruomeninėmis paslaugomis.

Globalios iniciatyvos psichiatrijoje inicijuoti ekonominiai tyrimai patvirtino nuogąstavimus, jog šiuo metu socialinės atskirties mažinimo sistema Lietuvoje yra neefektyvi ir ekonomiškai nenaudinga valstybei. Psichikos negalią turinčių asmenų įdarbinimo ekonominio vertinimo moksliniame tyrime paaiškėjo, kad nuolatinis įdarbinimo paslaugų teikimas 30 asmenų grupei atsipirktų per 4 metus, o 11 metų laikotarpyje ekonominė nauda viršytų 4 milijonus litų.

Europos Sąjungos dokumentuose pabrėžiama, jog psichikos sveikata neatsiejama nuo visuomenės sveikatos apsaugos, švietimo ir socialinės apsaugos bei žmogaus teisių sričių. Todėl požiūris į psichikos sveikatą kaip išskirtinai Sveikatos apsaugos ministerijos mandatą, tarpsektorinės atsakomybės ir veiklos stygius, formalus psichikos sveikatos sistemos reformos suvokimas lemia Lietuvos pirmavimą tokiose srityse kaip savižudybės, agresija, patyčios ir vaikų nesaugumas.